Svarbiausios naujienos
- „New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
- Per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo keturi žmonės
- Rusijos propaganda nerimsta: vėl pažadėjo paversti JAV „radioaktyviais pelenais“.
- Ukrainos pilotai naudoja „iPad“: paaiškino, kodėl planšetės yra gyvybiškai svarbios.
- Ukrainoje gimusi JAV Kongreso narė balsavo prieš pagalbą – jos gimtasis miestas jaučiasi išduotas.
- Rusija verda pykčiu dėl L.Linkevičiaus žinutės: gąsdina Paskutinio teismo diena.
- Pirmojo pasaulinio karo taktika sugrįžta: ukrainiečių šaulys iš propelerinio lėktuvo galo numušė rusų droną „Orlan“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
20:32
Per pastarąją savaitę Rusijos okupacinės pajėgos užėmė arba įžengė į maždaug pusę tuzino kaimų Ukrainos rytiniame fronte. Tai rodo, kad Ukrainos pajėgų, laukiančių amerikiečių karinės pagalbos, padėtis regione blogėja, rašo „The New York Times“.
Pažymima, kad apie padėties fronte pablogėjimą sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Kariniai ekspertai teigia, kad pastarieji Maskvos laimėjimai atspindi jos norą pasinaudoti galimybe toliau pulti prieš tai, kai į Ukrainą atvyks pirmoji ginklų siunta iš naujo JAV karinės pagalbos paketo, turinčio padėti palengvinti sunkią Ukrainos karių padėtį.
Rusijos pažanga prie Avdijivkos
Generolas O.Syrskis sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia padėtis“ yra į vakarus nuo Avdijivkos esančiuose kaimuose, kuriuos Rusija užėmė vasario mėn. po kelis mėnesius trukusių įnirtingų mūšių. Jis sakė, kad Rusija šioje teritorijoje dislokavo iki keturių brigadų, kurių tikslas – priartėti prie Ukrainos karinių logistikos centrų, tokių kaip rytinis Pokrovsko miestas.
Rusijai užėmus Avdijivką, Ukrainos pajėgos atsitraukė į naują gynybos liniją maždaug už trijų mylių į vakarus, palei keletą mažų kaimų, tačiau dabar tą liniją peržengė Rusijos pajėgos. Sekmadienį generolas O.Syrskis sakė, kad jo pajėgos pasitraukė iš dviejų paskutinių kaimų toje teritorijoje, kurių Rusija dar visiškai nekontroliavo.
Nevyriausybinės tyrimų grupės „Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras“ pirmininkas Serhijus Kuzanas teigė, kad Ukrainos vadovybė turėjo rinktis „tarp blogos ir dar blogesnės padėties“ ir nusprendė prarasti teritorijas, o ne karius.
Puolimas Časiv Jare
Karo studijų institutas (ISW) sekmadienį teigė, kad Rusijos laimėjimai Očeretynėje suteikė Rusijos vadovybei galimybę rinktis: toliau stumtis į vakarus link Pokrovsko arba trauktis į šiaurę link Časiv Jaro.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Časiv Jaro puolime dalyvauja iki 25 tūkst. Rusijos karių. Časiv Jaras, esantis maždaug už septynių mylių į vakarus nuo Bachmuto, yra strategiškai svarbioje aukštumoje.
Jį užėmus, už maždaug 10 mylių į pietvakarius esantis Kostantynivkos miestas atsidurtų tiesioginėje Maskvos ugnies linijoje. Šis miestas yra pagrindinis Ukrainos pajėgų aprūpinimo punktas didžiojoje rytinio fronto dalyje.
Išstūmus į šiaurę nuo Očeretynės, Rusijos pajėgos taip pat galėtų pulti Kostantynivką iš pietų.
„Šiuo metu Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti operatyviai reikšmingų laimėjimų netoli Časiv Jaro“, – ISW sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Laukia sunkios savaitės
Karinis ekspertas S.Kuzanas sakė, kad Rusijos pažanga „artimiausiu metu tęsis priklausomai nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi atvyks Vakarų pagalba“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad skubiai suteiks Ukrainai pirmąją 1 mlrd. dolerių sumą iš naujojo karinės pagalbos paketo. Šią siuntą sudarys raketos „Stinger“ ir kita oro gynybos amunicija, prieštankinės valdomos raketos „Javelin“ ir 155 milimetrų sviediniai.
Ukrainai ypač trūksta artilerijos sviedinių, kurie būtini priešui sumušti ir apriboti jo judėjimą. Praėjusią savaitę kalbėdamas su Vakarų sąjungininkais prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu Rusija iššaudo 10 sviedinių už kiekvieną Ukrainos iššautą sviedinį.
Tačiau neaišku, ar šios atsargos pasieks mūšio lauką pakankamai greitai, kad sustabdytų Rusijos puolimą.
Kariniai ekspertai teigė, kad Rusija ruošiasi pradėti naują didelio masto puolimą gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje ir kad artimiausiomis savaitėmis ji tęs atakas. Ukrainos vadas Volodymyras Bitsakas pirmadienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Rusija netoli sienos su Ukrainos šiaurės rytiniu Sumų regionu dislokavo keturis batalionus.
„Vis dar laukiame Ukrainai pažadėtų atsargų“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame pranešime sekmadienį.
„Tikimės būtent tokios apimties ir turinio tiekimų, kurie gali pakeisti padėtį mūšio lauke“, – sakė V.Zelenskis.
Pirmadienį Kijeve apsilankęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad daug mėnesių, kol Kongresas patvirtino naują karinę pagalbą Ukrainai, ir tai, kad Europa laiku nepristatė amunicijos, sukėlė „rimtų padarinių mūšio lauke“.
JT ekspertai teigia, kad Šiaurės Korėjos raketa nukrito Ukrainos Charkivo mieste
00:32
Sausio 2 d. Ukrainos Charkivo mieste nukritusios raketos nuolaužos buvo Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Hwasong-11“ serijos nuolaužos, pirmadienį „Reuters“ pateiktoje ataskaitoje Saugumo Tarybos komitetui pranešė Jungtinių Tautų sankcijų stebėtojai.
32 puslapių ataskaitoje JT sankcijų stebėtojai padarė išvadą, kad „2024 m. sausio 2 d. Charkive, Ukrainoje, nusileidusios raketos nuolaužos yra KLDR „Hwasong-11“ serijos raketos nuolaužos“ ir pažeidžia Šiaurės Korėjai taikomą ginklų embargą.
Šiaurės Korėjai nuo 2006 m. taikomos JT sankcijos dėl jos balistinių raketų ir branduolinių programų, o metams bėgant šios priemonės buvo sugriežtintos.
Šio mėnesio pradžioje trys sankcijų stebėtojai nuvyko į Ukrainą apžiūrėti nuolaužų ir nerado jokių įrodymų, kad raketą pagamino Rusija. Jie „negalėjo nepriklausomai nustatyti, nei iš kur raketa buvo paleista, nei kas ją paleido“.
„Ukrainos valdžios institucijų pateikta informacija apie raketos trajektoriją rodo, kad ji buvo paleista Rusijos Federacijos teritorijoje“, – rašoma balandžio 25 d. ataskaitoje Saugumo Tarybos Šiaurės Korėjos sankcijų komitetui.
„Tokia vieta, jei raketą kontroliavo Rusijos pajėgos, tikriausiai rodo, kad ją įsigijo Rusijos Federacijos piliečiai“, – sakė jie ir pridūrė, kad tai būtų 2006 m. Šiaurės Korėjai įvesto ginklų embargo pažeidimas.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos atstovybės Jungtinėse Tautose Niujorke iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti sankcijų stebėtojų ataskaitą.
JAV ir kitos šalys kaltina Šiaurės Korėją perdavus ginklus Rusijai, kad ši juos panaudotų prieš Ukrainą.
Ir Maskva, ir Pchenjanas šiuos kaltinimus neigė, tačiau pernai pažadėjo gilinti karinius santykius.
„New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
20:32
Per pastarąją savaitę Rusijos okupacinės pajėgos užėmė arba įžengė į maždaug pusę tuzino kaimų Ukrainos rytiniame fronte. Tai rodo, kad Ukrainos pajėgų, laukiančių amerikiečių karinės pagalbos, padėtis regione blogėja, rašo „The New York Times“.
Pažymima, kad apie padėties fronte pablogėjimą sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Kariniai ekspertai teigia, kad pastarieji Maskvos laimėjimai atspindi jos norą pasinaudoti galimybe toliau pulti prieš tai, kai į Ukrainą atvyks pirmoji ginklų siunta iš naujo JAV karinės pagalbos paketo, turinčio padėti palengvinti sunkią Ukrainos karių padėtį.
Rusijos pažanga prie Avdijivkos
Generolas O.Syrskis sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia padėtis“ yra į vakarus nuo Avdijivkos esančiuose kaimuose, kuriuos Rusija užėmė vasario mėn. po kelis mėnesius trukusių įnirtingų mūšių. Jis sakė, kad Rusija šioje teritorijoje dislokavo iki keturių brigadų, kurių tikslas – priartėti prie Ukrainos karinių logistikos centrų, tokių kaip rytinis Pokrovsko miestas.
Rusijai užėmus Avdijivką, Ukrainos pajėgos atsitraukė į naują gynybos liniją maždaug už trijų mylių į vakarus, palei keletą mažų kaimų, tačiau dabar tą liniją peržengė Rusijos pajėgos. Sekmadienį generolas O.Syrskis sakė, kad jo pajėgos pasitraukė iš dviejų paskutinių kaimų toje teritorijoje, kurių Rusija dar visiškai nekontroliavo.
Nevyriausybinės tyrimų grupės „Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras“ pirmininkas Serhijus Kuzanas teigė, kad Ukrainos vadovybė turėjo rinktis „tarp blogos ir dar blogesnės padėties“ ir nusprendė prarasti teritorijas, o ne karius.
Puolimas Časiv Jare
Karo studijų institutas (ISW) sekmadienį teigė, kad Rusijos laimėjimai Očeretynėje suteikė Rusijos vadovybei galimybę rinktis: toliau stumtis į vakarus link Pokrovsko arba trauktis į šiaurę link Časiv Jaro.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Časiv Jaro puolime dalyvauja iki 25 tūkst. Rusijos karių. Časiv Jaras, esantis maždaug už septynių mylių į vakarus nuo Bachmuto, yra strategiškai svarbioje aukštumoje.
Jį užėmus, už maždaug 10 mylių į pietvakarius esantis Kostantynivkos miestas atsidurtų tiesioginėje Maskvos ugnies linijoje. Šis miestas yra pagrindinis Ukrainos pajėgų aprūpinimo punktas didžiojoje rytinio fronto dalyje.
Išstūmus į šiaurę nuo Očeretynės, Rusijos pajėgos taip pat galėtų pulti Kostantynivką iš pietų.
„Šiuo metu Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti operatyviai reikšmingų laimėjimų netoli Časiv Jaro“, – ISW sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Laukia sunkios savaitės
Karinis ekspertas S.Kuzanas sakė, kad Rusijos pažanga „artimiausiu metu tęsis priklausomai nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi atvyks Vakarų pagalba“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad skubiai suteiks Ukrainai pirmąją 1 mlrd. dolerių sumą iš naujojo karinės pagalbos paketo. Šią siuntą sudarys raketos „Stinger“ ir kita oro gynybos amunicija, prieštankinės valdomos raketos „Javelin“ ir 155 milimetrų sviediniai.
Ukrainai ypač trūksta artilerijos sviedinių, kurie būtini priešui sumušti ir apriboti jo judėjimą. Praėjusią savaitę kalbėdamas su Vakarų sąjungininkais prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu Rusija iššaudo 10 sviedinių už kiekvieną Ukrainos iššautą sviedinį.
Tačiau neaišku, ar šios atsargos pasieks mūšio lauką pakankamai greitai, kad sustabdytų Rusijos puolimą.
Kariniai ekspertai teigė, kad Rusija ruošiasi pradėti naują didelio masto puolimą gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje ir kad artimiausiomis savaitėmis ji tęs atakas. Ukrainos vadas Volodymyras Bitsakas pirmadienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Rusija netoli sienos su Ukrainos šiaurės rytiniu Sumų regionu dislokavo keturis batalionus.
„Vis dar laukiame Ukrainai pažadėtų atsargų“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame pranešime sekmadienį.
„Tikimės būtent tokios apimties ir turinio tiekimų, kurie gali pakeisti padėtį mūšio lauke“, – sakė V.Zelenskis.
Pirmadienį Kijeve apsilankęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad daug mėnesių, kol Kongresas patvirtino naują karinę pagalbą Ukrainai, ir tai, kad Europa laiku nepristatė amunicijos, sukėlė „rimtų padarinių mūšio lauke“.
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesoje žuvo keturi žmonės
20:06 Atnaujinta 23:35
Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų smūgį pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius.
Vėliau patikslinta, kad žinoma apie mažiausiai 4 aukas ir 28 sužeistuosius.
„Deja, per Rusijos raketų smūgį žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ pranešė Olehas Kiperis.
„Dar aštuoni žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – pridūrė jis.
Atskirame pranešime O. Kiperis nurodė, kad per smūgį buvo apgadinti „gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra“.
Odesa nuolat tampa mirtinų Rusijos raketų ir dronų atakų taikiniu.
Šis didelis Juodosios jūros uostamiestis yra labai svarbus Ukrainos eksportui.
Charkive – antrame pagal dydį Ukrainos mieste, į kurį taip pat dažnai taikosi rusų pajėgos, – per Rusijos smūgį buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė vietos institucijos.
Srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad, Rusijai surengus „raketų ataką“, 42 metų vyras buvo sužeistas šrapnelio ir nukentėjo nuo sprogimo.
Vėliau srities karinės administracijos vadovas patikslino: nuo 22.00 val. žuvo keturi žmonės, taip pat žuvo šuo. Dar vienas žmogus mirė dėl insulto, kurį sukėlė išpuolis. Pasak jo, 32 žmonės buvo sužeisti – 25 yra ligoninėse, tarp jų du vaikai ir nėščia moteris. Mergaitės, kuriai nėra nė penkerių metų, būklė itin sunki. Dar šeši suaugusieji taip pat gydomi reanimacijoje. Gydytojai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma.
„Rusai balistine raketa, preliminariai – kasetiniu šaudmeniu, smogė į vieną populiariausių Odesos gyventojų ir miesto lankytojų vietų, kur žmonės vaikščiojo su vaikais, šunimis, sportavo... Tokie šaudmenys naudojami gyvajai jėgai naikinti ir pirmiausia kelia grėsmę žmonėms, o ne įrangai ir pastatams“, – pabrėžė pareigūnas.
Vokietijos prokuratūra neatmeta politinio dviejų ukrainiečių nužudymo motyvo
19:12
Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė, jog tiriant įtariamą ruso įvykdytą dviejų ukrainiečių nužudymą Vokietijos pietuose vertinamas galimas politinis motyvas.
Bylą perėmė Miuncheno prokuratūra, atsakinga už politiškai motyvuotų nusikaltimų tyrimą, nes tokio motyvo „negalima atmesti“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai.
Po to, kai Bavarijos Murnau miesto prekybos centre šeštadienio vakarą buvo rasti du ukrainiečiai su durtinėmis žaizdomis, buvo suimtas 57 metų įtariamasis rusas.
Pasak tyrėjų, aplinkybės tebėra neaiškios.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, abi 36 ir 23 metų aukos buvo Ukrainos kariai, atvykę į Vokietiją medicininei reabilitacijai.
Vyresnysis vyras nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, o jaunesnysis mirė ligoninėje.
Įtariamasis buvo sulaikytas šeštadienį savo bute netoli nusikaltimo vietos ir tebėra suimtas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padėkojo Vokietijos tyrėjams už greitą įtariamojo sulaikymą.
Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermannas sekmadienį pareiškė, jog nėra jokių požymių, kad šis nusikaltimas būtų „susijęs su Rusijos ir Ukrainos konfliktu“, rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Leidinio cituojami liudininkai teigė, kad prieš incidentą trys vyrai buvo pastebėti mieste kartu ir vartojo daug alkoholinių gėrimų.
Rusija teigia, kad Italijos „Ariston“ verslo perėmimas neva yra atsakas į „priešiškus veiksmus“
18:07
Rusijos ambasada Italijoje pirmadienį pareiškė, kad sprendimas šildymo sistemų bendrovės „Ariston“ patronuojamąją įmonę perduoti „laikinai valdyti“ dujų milžinei „Gazprom“ yra atsakas į Vakarų šalių „priešiškus veiksmus“.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani savaitgalį paskelbė, jog iškviečia Rusijos ambasadorių, kad pareikalautų paaiškinimų dėl vėlai penktadienį Maskvos paskelbto įsako.
Ambasadorius Aleksejus Paramonovas į užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas pirmadienį, o po to ambasada socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pareiškimą, kuriame kaltę suvertė dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarų paskelbtoms sankcijoms ir aiškino, kad Roma gali kaltinti tik save.
„Buvo pabrėžta, kad šių priemonių, atsižvelgiant į atitinkamą teisinę sistemą, buvo imtasi reaguojant į priešiškus ir tarptautinei teisei prieštaraujančius veiksmus, kurių ėmėsi Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos prie jų prisijungusios užsienio valstybės“, – sakoma ambasados pareiškime, kuriame, be kitų priemonių, minimi veiksmai dėl turto įšaldymo.
Ambasada pažymėjo, kad Rusija visada teikė „ypatingą reikšmę abipusiai naudingiems“ ekonominiams santykiams su Italija, kuri istoriškai yra viena iš Europos šalių, palaikančių šilčiausius santykius su Maskva.
Tačiau ji apkaltino Italijos valdžią, esą ji „paaukojo tikruosius nacionalinius (Italijos) Respublikos interesus, kad dalyvautų nevaisingose ir pavojingose antirusiškose geopolitinėse avantiūrose“.
Apie šį Kremliaus žingsnį dėl „Ariston“ buvo paskelbta penktadienį paviešintame Rusijos valdžios potvarkyje, kurį jau pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas.
Pagal jį, „Ariston“ įmonių Rusijoje – „Ariston Thermo Rus“, kurią valdo „Ariston Holding NV“, ir „BSH Household Appliances“, kurią valdo „BSH Hausgerate GmbH“, – 100 proc. akcijų kontrolė perduodama „Gazprom Household Systems“ – „Gazprom“ patronuojamajai įmonei.
„Ariston Group“ savo pareiškime nurodė, kad Rusijoje veikia jau beveik 20 metų ir palaiko „labai korektiškus santykius su vietos institucijomis“.
Ji teigė esanti „nepaprastai nustebinta“ minėto potvarkio, apie kurį, jos teigimu, nebuvo iš anksto informuota.
Italijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė Rusijos ambasadoriui pabrėžusi, kad Roma yra „labai nusivylusi šia netikėta priemone, ir paprašė ambasadoriaus Aleksejaus Paramonovo paaiškinti jos priežastis, kurios neturi jokio teisinio pagrindo“.
Ministerija pridūrė, kad Rusija ėmėsi veiksmų „prieš bendrovę, kuri turi istorinių šaknų šalyje ir neturi jokio ryšio su dabartine tarptautine krizine situacija“.
Ministrės pirmininkės Giorgio Meloni vyriausybė nuo pat atėjimo į valdžią 2022 metų spalį tvirtai remia Ukrainą jos kare su Rusija, siųsdama pagalbą ir ginklus.
Italija šiemet rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiajam septynetui (G-7), kuriam taip pat priklauso Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Kanada, Vokietija, Japonija ir Jungtinė Karalystė.
Karo ekspertas: Ukraina dar nepatyrė savo tamsiausios valandos, viskas tik prasideda
18:04
Ukrainos kariai yra blogiausioje padėtyje nuo 2022 m. kovo mėnesio, sako Konradas Muzyka, vienas iš OSINT tyrėjų ir Lenkijos analitinio centro „Rochan Consulting“ vadovas. Jo nuomone, pagrindinės Ukrainos pajėgų problemų priežastys – ginklų, žmonių trūkumas ir lėta įtvirtinimų statyba. Artimiausiomis savaitėmis negalima tikėtis, kad padėtis pagerės, sakė ekspertas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Atnaujinus karinį tiekimą iš JAV, karo eiga nepasikeis, o tik sumažės disproporcija tarp Ukrainos ir Rusijos karių ginkluotės skaičiaus, teigė analitikas. Jo vertinimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijos naudojimo intensyvumas, palyginti su 2023 m. vasara, sumažėjo 70-90 proc. Dabar artilerijos naudojimas dažnai derinamas su brigadų vadais, pastebėjo K.Muzyka.
Tam, kad Ukraina atgautų iniciatyvą, reikia „ilgalaikių ir sisteminių JAV ir Europos sprendimų ir konkretaus karinės paramos Ukrainai plano, kuris leistų sutelkti dėmesį į planavimą (su Vakarų patarėjais) ir operacijų vykdymą fronte“, – rašė tyrėjas socialiniame tinkle X.
K.Muzyka išanalizavo Donecko srities teritorijų, į kurias veržiasi Rusijos kariuomenė, palydovines nuotraukas ir jose nerado jokių Ukrainos kariuomenės įtvirtintų linijų. Ekspertas išsakė prielaidą, kad ukrainiečiai daugiausia dėmesio skyrė atskiriems gynybos taškams, kuriuos būtų galima apsupti (ir jie jau yra apsupti), o visavertę gynybinę liniją pradėjo statyti pavėluotai. Tuo pat metu ukrainiečių vadai turėjo sunkiai rinktis, kur ją statyti pirmiausia, nes buvo gauta pranešimų apie galimą Rusijos puolimą prieš Charkvą, Sumus ir Černihivą.
K.Muzyka išreiškė viltį, kad šiuo metu Donecko srities gilumoje statomi papildomi įtvirtinimai.
Analitikas teigė, kad karinio personalo trūkumas yra veiksnys, kuris turės didžiausią įtaką padėties fronte raidai per artimiausius tris keturis mėnesius. Po šio laikotarpio fronte turėtų prasidėti naujos mobilizacijos. Juos į frontą būtų galima išsiųsti dar anksčiau, sutrumpinus apmokymų laiką, tačiau tokiu atveju Ukraina rizikuoja atsidurti tokioje pačioje padėtyje, kokioje 2022 m. rugsėjį atsidūrė Rusija, tvirtino K.Muzyka.
Ukraina bando užkamšyti savo gynybos spragas perkeldama karius iš vienos krypties į kitą. Visų pirma, dar 2023 m. rudenį iš pietinės fronto dalies į Avdijivką buvo perkelta 47-oji mechanizuotoji brigada, o žiemą perkelta ir 3-ioji šturmo brigada. Tačiau, K.Muzykos vertinimu, artimiausiais mėnesiais bus vis sunkiau tęsti kariuomenės perkėlimą į problemines fronto sritis.
Rusijos pajėgų persvara didėja, taip pat didėja atakų prieš Ukrainos pozicijas intensyvumas, rašo K.Muzyka. „Ukraina dar nepatyrė savo tamsiausios valandos, viskas tik prasideda“, – patikslino tyrėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos propaganda nerimsta: vėl pažadėjo paversti JAV „radioaktyviais pelenais“
16:08
Sekmadienio laidą „Vesti Nedeli“ propagandinės televizijos stoties „Rossija 1“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas pradėjo branduoliniais grasinimais Europai ir Jungtinėms Valstijoms. Propagandininkas žadėjo „akimirksniu nuginkluoti Prancūziją“, paskandinti Didžiąją Britaniją ir paversti JAV „radioaktyviais pelenais“.
Maskva atnaujino savo branduolinius grasinimus po to, kai Vašingtonas pagaliau skyrė Ukrainai 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą ir pripažino, kad jau atsiuntė ATACMS raketas, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Frazė apie Rusijos branduolinio smūgio realumą buvo pirmoji D.Kiseliovo programoje. Jis ją ištarė skelbdamas pagrindines programos temas. „Ar Rusija panaudos branduolinį ginklą? Atsakymas – taip, bet kokiomis sąlygomis?“ – kalbėjo vedėjas.
Kaip formalią savo argumentų priežastį D.Kiseliovas nurodė balandžio 22 d. žurnale „Foreign Affairs“ išspausdintą straipsnį. Jame komentuojamas vasario mėnesio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas ir kovo mėnesio Suomijos gynybos ministro bei Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimai apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą. D.Kiseliovas taip pat priminė Vašingtono iniciatyvą konfiskuoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą.
„Amerikiečiai griežtina santykius iki negalėjimo, o kai kas Europoje šiame kontekste planuoja tiesioginį karinį susidūrimą su Rusija Ukrainos platybėse“, – pridūrė jis.
Tada „Rossija 1“ vedėjas uždavė sau „pagrindinį“ klausimą – ar Rusija atsakys branduoliniu smūgiu, ir pats sau atsakė: „Atsakymas yra vienareikšmis: atsakys. Konfliktas su Vakarais Ukrainoje taip stiprėja, kad Rusijai tai jau yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir visi Vakaruose nuolat kartoja, kad jų tikslas – sukelti mums strateginį pralaimėjimą Ukrainoje. <...> Jei iš tiesų siužetas vystysis šia linkme, Rusija neturės kitos išeities, kaip tik ja pasinaudoti. Mes negalime trauktis, tai būtų valstybingumo katastrofa mums patiems.“
D.Kiseliovas savo argumentus pagrindė 2024 m. kovo mėn. Vladimiro Putino citata, kurioje šis pareiškė, kad pralaimėjimo Ukrainoje atveju Rusijos valstybingumui bus „katastrofiškos pasekmės“. Tuomet propagandininkas priminė 2020 m. prezidento dekretą „Dėl Rusijos valstybinės politikos pagrindų branduolinio atgrasymo srityje“, kuriuo leidžiama naudoti branduolinį ginklą, „kai kyla pavojus pačiam valstybės egzistavimui“. Po to jis pateikė keletą V.Putino citatų apie šalies strateginių ginklų kovinę parengtį ir jų panaudojimo sąlygas.
„Jei NATO šalys įves savo karius į Ukrainą, kad suduotų smūgį strateginiam Rusijos pralaimėjimui, tuomet ateis tas momentas, apie kurį kartą pasakė V.Putinas: „Kam mums reikalingas pasaulis, jei jame nėra Rusijos?“. Tuomet viskam ir visur nuo mūsų klius. <...> Amerikos sprendimų priėmimo centrai jau dabar yra taikiklyje. Prancūziją, kaip branduolinę galybę, reikės tiesiog nuginkluoti, britų salos paprasčiausiai atsidurs po vandeniu, tam technologijos yra. Bet geriau iki to neprivesti, ir tai nėra propaganda“, – pabrėžė propagandininkas.
Kalbėdamas apie Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo Jungtinėms Valstijoms pasekmes, D.Kiseliovas priminė savo paties 2014 m. vaizdo įrašą apie „radioaktyvius pelenus“, kuriais Rusija esą gali paversti Ameriką. „Garantuotas atpildas yra neišvengiamas. Nereikia spausti Rusijos į kampą“, – apibendrino jis.
Nors D.Kiseliovas savo argumentus sieja tik su „Foreign Affairs“ straipsniu ir JAV iniciatyva konfiskuoti Rusijos turtą, pasak portalo „Agentstvo“ žurnalistų, sunku nepastebėti, kad Rusijos laidų vedėjo skiltis pasirodė tą savaitę, kai įvyko daug rimtesnių įvykių, galinčių turėti įtakos karo Ukrainoje eigai.
Trečiadienį Joe Bidenas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai skiriama 61 mlrd.JAV dolerių. Šie pinigai leis Ukrainai išlaikyti savo pozicijas iki 2024 m. ir „sugriaus V.Putino įsitikinimą, kad laikas yra jo pusėje“, sakė CŽA vadovas Williamas Burnsas.
Taip pat praėjusią savaitę Vašingtonas pripažino, kad suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms raketas ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km.
Vakarai po truputį įpranta ir ramiau reaguoja į Rusijos propagandos teiginius ir stipriau apginkluoja Ukrainos pajėgas. Vis dažniau Vakarų politikai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti gynybos biudžetus ir būti pasiruošusiems atsakyti į Rusijos agresiją.
V.Zelenskis ragina greičiau tiekti ginklus, kad būtų sužlugdytas Rusijos puolimas
16:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi Vakarų ginklų tiekimo vėlavimu, kad pereitų į puolimą, ir pabrėžė, kad spartesnis sąjungininkų paramos tiekimas sustiprintų fronto liniją.
„Kartu turime sužlugdyti Rusijos puolimą“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Greitas [paramos] tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Ukrainai dar ne per vėlu laimėti karą, sako NATO vadovas
16:06
NATO vadovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai ne per vėlu laimėti prieš Rusiją, nors Maskva fronte vis labiau žengia į priekį, ir patikino, kad Kyjivui gabenama daugiau Vakarų pagalbos.
„Žinau, kad didelis paramos vėlavimas turi rimtų pasekmių mūšio lauke.... Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Daugiau paramos yra pakeliui“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis: Ukraina iš karto gaus raketas „Patriot“ sistemoms
15:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina iš karto gaus „Patriot“ raketas. Pasak „Unian“ korespondento, šalies vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Kyjive.
Visų pirma, Ukraina greičiausiai gaus papildomų raketų prie jau turimų šalies oro gynybos sistemų „Patriot“, taip pat tęsiamas atitinkamas darbas dėl tiesioginio naujų „Patriot“ sistemų tiekimo.
„Dėl papildomų paketų ir raketų skaičiaus „Patriot“: tikimės teigiamų dalykų. Manau, kad šiuos tiekimus gausime. Ir ačiū Dievui, kad po mūsų tarybos sušaukimo (Ukrainos ir NATO tarybos posėdis balandžio 19 d. – red. past.) gavome atsakymus, kad jokių pauzių šiame procese nebus“, – sakė V.Zelenskis.
Tuo pačiu metu, kaip patikslino prezidentas, vyksta darbas dėl papildomų priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gavimo Ukrainai.
„Kol kas nėra jokių galingų konkrečių duomenų, kurių tikimės iš partnerių. Yra pirmieji žingsniai“, – sakė V.Zelenskis.
Jis sakė, kad tai aptarė su J.Stoltenbergu.
„Šiandien su generaliniu sekretoriumi aptarėme, kur matome („Patriot“ buvimą – red. past.). Iš savo pusės taip pat dirbame analitiškai. Suprantame, kurios valstybės ką turi. Vyksta atitinkami dialogai. Dirbame prie papildomų sistemų“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad kai tik Ukrainai bus pristatyta papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“, „jūs ir aš tai pajusime“.
„Svarbu jas pajusti ne žodžiais, o pajusti danguje, realioje dangaus gynyboje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Baltijos šalių ministrai įspėja apie oro katastrofos grėsmę dėl Rusijos elgesio
15:04
Rusija reguliariai trikdo GPS signalus Baltijos jūros regione ir kelia pavojų civilinei aviacijai, leidiniui „Financial Times“ pareiškė Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai.
„Jei kas nors išjungia jūsų žibintus, kai važiuojate naktį, tai tampa pavojinga. Padėtis Baltijos regione prie Rusijos sienų dabar tampa pernelyg pavojinga, kad ją būtų galima ignoruoti“, – leidiniui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pridūrė, kad Baltijos šalys GPS signalų slopinimą laiko „hibridine Rusijos Federacijos ataka“, keliančia pavojų jų piliečiams. „Mes būtinai aptarsime tai su savo sąjungininkais“, – pridūrė jis.
Ukrainos pilotai naudoja „iPad“: paaiškino, kodėl planšetės yra gyvybiškai svarbios
14:08
Ukrainos pilotai naudoja „iPad“ planšetinius kompiuterius kovinėms užduotims prieš Rusijos oro gynybos sistemas vykdyti. Pasak „Business Insider“, tai gali būti dar vienas įrodymas, kad JAV bendradarbiauja su Ukraina, siekdamos padėti jai pritaikyti Vakarų technologijas pasenusiems sovietiniams lėktuvams.
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas įsigijimui ir tiekimui Williamas LaPlante‘as sakė, kad dėl to senesni Ukrainos naikintuvai dabar gali pritaikyti daugelį vakarietiškų ginklų, rašo „The Telegraph“.
Gynybos leidinys „The War Zone“ pažymėjo, kad „iPad“ ar panašios planšetės gali padėti vykdyti vadinamąsias „Wild Weasel“ misijas.
„Pagal šią strategiją reaktyvinių lėktuvų pilotai vilioja priešo priešlėktuvinę gynybą, kad ši nukreiptų į juos savo radarus. Tada radarų bangos atsekamos iki jų šaltinio ir ukrainiečių pilotai pataiko tokiais ginklais kaip JAV greitaeigės priešradarinės raketos AGM-88 (HARM)“, – teigiama leidinyje.
Nurodoma, kad planšetiniai kompiuteriai yra gyvybiškai svarbūs kelių Vakarų tiekiamų „oras-žemė“ ginklų naudojimui, nes sovietmečio Ukrainos naikintuvai neturi duomenų perdavimo sąsajų, kurios užtikrintų sklandų suderinamumą su naujausiomis raketomis.
JAV karinės oro pajėgos sukūrė „Wild Weasel“ strategiją Vietnamo karo metu po to, kai atsirado sovietų raketos „žemė-oras“ priešlėktuviniai gynybai, kuri taikiniams nustatyti naudojo radarus.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Unian“, tą patį galima pasakyti ir apie kitus aukštųjų technologijų ginklus, įskaitant Prancūzijos tiekiamas tiksliai valdomas aviacines bombas ir Jungtinės Karalystės siunčiamas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Šią problemą gali išspręsti planšetiniai kompiuteriai. Juos taip pat galima naudoti navigacijai ir rodyti svarbius duomenis, padedančius pilotams sėkmingai įvykdyti misijas.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:39
Rusija pirmadienį paskelbė dar labiau pasistūmėjusi Rytų Ukrainoje ir užėmusi dar vieną kaimą netoli Adijivkos.
Gynybos ministerija teigė užėmusi Semenivką, rusų pajėgoms tęsiant pastarojo meto teritorinius laimėjimus mūšio lauke.
Pranešama, kad keturi čečėnų batalionai atvyko į pasienį su Sumų sritimi
13:28
Keturi čečėnų batalionai atvyko prie Rusijos ir Ukrainos sienos. Jie yra už 150-200 km nuo sienos su Sumų sritimi.
Tai televizijos kanalo „Kyjivas 24“ eteryje pareiškė teritorinės bendruomenės 8-osios savanorių formuotės 3-iosios kuopos vadas Volodymyras Bicakas. Pasak jo, Ukrainos pajėgos yra pasirengusios bet kokiam scenarijui.
„Ginkluotosios pajėgos yra parengtos, savanorių būriai – apmokyti ir laukia šių šiknių. Taip pat yra preliminarios informacijos, kad keturi čečėnų batalionai atvyko kažkur 150-200 kilometrų atstumu. Iš praėjusių dvejų karo metų visi žinome, kad jie moka kariauti tik telefonais. Manau, kad tai yra „parodomasis šou“ – galbūt tam, kad privažiuotų prie sienos, padarytų keletą nuotraukų, maksimumas diversijos ir žvalgybos grupės veiklos“, – sakė V.Bicakas.
Rusai netoli Belgorodo stato naują aerodromą
13:20
Rusijos Belgorodo regione statomas naujas aerodromas. Jis yra už 75 km nuo Ukrainos sienos.
Tai socialiniame tinkle X pareiškė OSINT tyrėjas „RedIntelPanda“. Pasak jo, aerodromo statybos fiksuojamos palydovais.
„Po žiemos atšilimo darbai atsinaujino. 2024 m. balandžio 27 d. ant kilimo ir tūpimo tako toliau bus klojamas pagrindo sluoksnis arba pati danga. „Sentinel Hub“ fiksuoja kilimo ir tūpimo taką maždaug 1 800 metrų“, – pažymėjo tyrėjas.
Rusija verda pykčiu dėl L.Linkevičiaus žinutės: gąsdina Paskutinio teismo diena
13:05
Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Dmitrijus Polianskis socialiniame tinkle X liejo pyktį dėl Lietuvos diplomato Švedijoje Lino Linkevičiaus trumpos žinutės apie Krymo tiltą. Lietuvius jis pagiežingai vadino „amerikietiškomis bolonkėmis“ ir grasino Paskutiniojo teismo diena.
Jis priminė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio įrašą, kai politikas neva padėkojo JAV už „Nord Stream“ sunaikinimą. „Atrodo, kad liūdnai pagarsėjęs tweet'as (Sikorskio – red. past.) apie „Nord Stream“ sabotažą, kurį jis vėliau bailiai ištrynė, įkvepia vergiškas amerikietiškas bolonkes iš Baltijos šalių. Dabar jie įnirtingai loja, bet vėliau, kai ateis Paskutiniojo teismo diena ir jie gailėsis dėl savo klystkelių, jie apgailėtinai verkšlens“, – piktinosi D.Polianskis, kurį cituoja laikraštis „Vedomosti“.
Tokį pyktį Rusijos atstovui sukėlė trumpa Lietuvos ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro žinutė socialiniame tinkle X.
Balandžio 27 d. L.Linkevičius jame paskelbė koliažą su Krymo tilto, raketų paleidimo įrenginio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotraukomis. „Jei kas nors dar nespėjo nusifotografuoti prie Kerčės tilto, dar yra laiko“, – rašė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių organizacijos vadovė: energetikos objektų apšaudymas paskatins emigraciją
12:08
Ukrainos pilietinio tinklo „Opora“ valdybos pirmininkė Olga Aivazovska teigia, kad Rusijos vykdomas energetikos objektų apšaudymas artėjant žiemai paskatins naują ukrainiečių emigracijos bangą.
„Norime pasidalinti analitiniais duomenimis, kaip Rusija šiuo metu yra susikoncentravusi į energetinės sistemos Ukrainoje apšaudymą, kaip 2022-2023 šie įvykiai privedė prie beveik 2 mln. ukrainiečių gyventojų praradimo“, – LRT laidoje „Ryto garsai“ pirmadienį kalbėjo O.Aivazovska.
„Dabar Ukrainoje energetikos sistemos padėtis tokia prasta, neužtenka lėšų remontui ir atnaujinimui. (...) Manome, kad vėl žmonės turės išeiti, nes gyventi Ukrainoje bus sudėtinga“, – teigė „Opora“ valdybos pirmininkė.
Taip ji kalbėjo prieš pirmadienį Seime rengiamus Rusijos karą prieš Ukrainą išgyvenusių žmonių viešus klausymus.
„Matome labai tikslią koreliaciją tarp energetikos apšaudymų, ilgalaikių blackoutų (liet. energijos tiekimo sutrikimų), kurie privedė prie to, kad žmonės nebegalėjo gyventi dideliuose miestuose ir privedė prie reikšmingos migracijos bangos“, – LRT radijuje teigė O.Aizavovska.
Anot jos, 2024 metų kovą Rusija „vėl stipriai padidino apšaudymų apsukas“, Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) dėl įtarimų šiais nusikaltimais kovą išdavė arešto orderius dviem aukštiems Rusijos kariškiams.
Arešto orderiai išduoti armijos generolui leitenantui ir laivyno admirolui Sergejui Kobylašui bei Viktorui Sokolovui, įtariami jų nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.
S. Kobylašas ir V. Sokolovas ieškomi dėl atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, taip pat nusikaltimo žmoniškumui.
Praėjusių metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Renginyje „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ žmonės pirmadienį Seime dalinsis tiesioginiais liudijimais ir prisiminimais apie savo okupacijos ir trėmimų patirtį.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą surengė 2021-ųjų vasario 24 dieną. Per daugiau nei dvejus karo metus žuvo ar buvo sužeisti dešimtys tūkstančių Ukrainos gyventojų.
Karo baimėmis gyvenanti Moldova žvalgosi į Vakarus, bet bijo: Kremlius tyko visur
11:59
Tam tikra prasme Moldova – tai langas į alternatyvią realybę, kokia galėjo būti ir Baltijos šalys, jei prieš 20 metų nebūtų buvę priimti istoriniai sprendimai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Moldovos kelią į Europą apsunkina ne tik susiskaldžiusi visuomenė svarbiais klausimais, aktyvi Rusijos dezinformacija, korupcija ir vietiniai oligarchai, bet ir „atskilusi“ Padniestrė, kurią Rusija išlaiko dovanojamomis gamtinėmis dujomis ir saujele rusų karių.
Moldova dažnai minima kaip kitas galimas Rusijos agresijos taikinys, tačiau Moldovos gynybos ministras pasakoja, kad tiesioginės karinės agresijos grėsmės nėra.
Moldova yra nedidelė šalis, kurioje gyvena du su puse milijono žmonių ir kuri patyrė sovietų okupaciją, o po SSRS žlugimo – išsikerojusią korupciją ir oligarchų dalyvavimą politiniuose procesuose.
Šalis Europos kursu pasuko tik 2020 m. pabaigoje, kai prezidente buvo išrinkta Maia Sandu. Moldovos vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2030 m. įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau apie narystę NATO kol kas negali būti nė kalbos.
Visuomenė šiuo klausimu yra labai susiskaldžiusi.
Dalis Moldovos visuomenės žvelgia į ES, o kita dalis mano, kad reikia palaikyti glaudžius santykius su Rusija ir naudoti jos pigias gamtines dujas tolesniam šalies vystymuisi.
Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, kai Moldova priėmė daugybę pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, net Moldovos prorusiškos partijos turėjo pakeisti savo retoriką.
Vis dėlto Europos Komisijos (EK) organizuotoje kelionėje į Moldovą Latvijos žurnalistams sutikti ekspertai ir pareigūnai atkreipia dėmesį į aktyvią prorusiškų jėgų, oligarchų, populistų ir Rusijos dezinformacijos įtaką šalies politiniams procesams.
Tiesioginę Rusijos įtaką Moldovai rodo prieš metus nutekintas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) dokumentas. Jame aprašomas Kremliaus planas iki šio dešimtmečio pabaigos įgyti plačią Moldovos kontrolę, šiam tikslui pasiekti pasitelkiant prorusiškas jėgas ir stačiatikių bažnyčią, taip pat padaryti Moldovą priklausomą nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas 16-metį sūnų paskyrė privataus V.Putino specialiųjų pajėgų universiteto kuratoriumi
11:50
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskyrė savo 16-metį sūnų Adamą Vladimiro Putino vardu pavadinto Rusijos specialiųjų pajėgų universiteto (RUS) Gudermese kuratoriumi, pranešė R.Kadyrovo kanalas socialiniame tinkle „Telegram“.
„Draugai, šiandien turėjau didelį malonumą dalyvauti atvirose taktinio šaudymo varžybose „Savi žmonės“. Jos vyko legendinio Vladimiro Putino Rusijos specialiųjų pajėgų universiteto bazėje Gudermeso mieste. <...> Čia, mano brangaus brolio, RUS vadovo Baibetaro Vaižanovo prašymu, nusprendžiau paskirti Adamą Kadyrovą RUS kuratoriumi. Jis gerai susipažinęs su garsiojo universiteto veikla, todėl tikiu, kad puikiai atliks savo darbą“, – sakė R.Kadyrovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pirmojo pasaulinio karo taktika sugrįžta: ukrainiečių šaulys iš propelerinio lėktuvo galo numušė rusų droną „Orlan“
11:20
Ukrainos šaulys iš propelerinio lėktuvo numušė Rusijos droną. Šis metodas sudėtingas, bet pigus.
Kaip rašo „Forbes“, į mūšio lauką sugrįžo lėta Pirmojo pasaulinio karo oro mūšio taktika. Tada propeleriniai lėktuvai neturėjo priekinių kulkosvaidžių. Todėl pilotai, o dar dažniau antrieji pilotai, į priešo lėktuvus taikėsi asmeniniais ginklais.
Pirmosios oro kovos Pirmojo pasaulinio karo metais buvo lėtos, beveik komiškos. Pirmaisiais karo metais propeleriniais varikliais varomi stebėjimo lėktuvai neturėjo į priekį šaudančių kulkosvaidžių, todėl į priešo lėktuvus taikytasi pistoletais arba šautuvais.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, vėl pradėta šaudyti iš tokių lėktuvų galinių sėdynių. Praėjusią savaitę Ukrainos savanorių skraidymo klubui priklausančiu 1970-ųjų metų stiliaus mokomuoju lėktuvu Jak-52 šaulys įsitraukė į mūšį su rusišku dronu „Orlan“ virš pietų Ukrainos ir numušė 100 000 JAV dolerių kainuojantį droną.
„Tai ne pirmas kartas, kai fronte Ukrainoje atkuriama Pirmojo pasaulinio karo taktika ir technologijos. Grįžta tranšėjų karas. Taip pat „tankai-vėžliai“ ir „Maxim“ kulkosvaidžiai. Tačiau oro mūšis „šaulys prieš droną“ gali būti dramatiškiausias šiuolaikinio karo pavyzdys, vykstantis žiauriomis Ukrainos konflikto sąlygomis“, – rašoma leidinyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina teigia atlaikanti smarkias Rusijos atakas šalies rytuose
10:27
Ukraina pirmadienį, praėjus dienai po to, kai pripažino, kad padėtis fronto linijoje yra pablogėjusi, pranešė rytinėje Donecko srityje užkirtusi kelią 55 Rusijos atakoms.
Savaitgalį Maskva pareiškė užėmusi dar vieną rytinį kaimą, Novobachmutivką, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laukiant JAV ginklų pristatymo.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad keliuose kaimuose į šiaurę ir vakarus nuo Novobachmuitivkos „atrėmė 55 atakas“.
Tarp jų buvo ir Očeretynė, kur sekmadienį vyko smarkūs mūšiai.
Šie kaimai yra į šiaurę nuo Advijivkos, kurią rusai užėmė vasarį. Nuo to laiko Maskvos pajėgos veržiasi gilyn į Donecko sritį.
Ukraina taip pat pranešė, kad labiau į pietus jos pajėgos toliau stabdo priešą keliose gyvenvietėse, esančiose į vakarus nuo Maskvos kontroliuojamo Donecko miesto, įskaitant Krasnohorivką.
Kyjivas teigė, kad Rusijos pajėgos, „pasitelkusios aviaciją, 15 kartų bandė pralaužti mūsų karių gynybą“.
Krasnohorivka, svarbi Kyjivo tvirtovė, yra maždaug už 20 km į vakarus nuo Donecko.
Rusams užėmus Marjinką ir Avdijivką, Krasnohorivka tapo dar pažeidžiamesnė ir pastarosiomis savaitėmis padaugėjo pranešimų apie čia suintensyvėjusias kovas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sekmadienį pranešė, kad kai kuriose vietovėse Ukrainos kariai pasitraukė į naujas gynybos linijas toliau vakaruose.
Kyjivas sako, kad Maskva eskaluoja atakas prieš gegužės 9-ąją, kai rusai mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ir Ukrainai laukiant ginklų pristatymo iš Vakarų.
Ukraina įspėja, kad prieš gegužės 9-ąją Rusija bandys išplėšti bent kokią pergalę.
Ar Lenkija gali „uždaryti“ dangų virš Ukrainos: karinės oro pajėgos pateikė atsakymą
10:24
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas teletilte komentavo neseniai įvykusį masinį raketų smūgį Ukrainai, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Neseniai paaiškėjo, kad per masinį smūgį viena iš Rusijos raketų praskriejo netoli sienos su Lenkija. Varšuva į orą pakėlė savo naikintuvus.
„Anksčiau, kai Rusijos raketa laikinai įskrido į Lenkijos oro erdvę, jau tada buvo kalbama, kad šalis gali „uždaryti“ dangų bent vakariniuose mūsų šalies regionuose. Tai leistų mums panaudoti ten esančias stotis ir paleidimo įrenginius, kuriais dengiami mūsų civiliniai objektai Vakarų Ukrainoje, ir perkelti juos į kitas kryptis“, – sakė I.Jevlašas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkija techniškai turi galimybę „uždaryti“ dalį dangaus virš Ukrainos.
„Kadangi jie turi ir tolimo nuotolio oro gynybos sistemas, kurios galėtų vykdyti šiuos smūgius. Tačiau tam reikia politinės valios. Ir tai daugiau pokalbis su mūsų diplomatiniu korpusu, kuris gali tai koordinuoti. Tai tam tikra prasme palengvintų mūsų gyvenimą. Nes galėtume panaudoti deficitinius dalinius kovai su taktiniais lėktuvais, valdomomis raketomis, sparnuotosiomis raketomis. Tai mums labai praverstų“, – pažymėjo I.Jevlašas.
Ukrainoje gimusi JAV Kongreso narė balsavo prieš pagalbą – jos gimtasis miestas jaučiasi išduotas
09:50
Černihive, mažame miestelyje į šiaurę nuo Kyjivo, kuriame užaugo JAV Kongreso narė respublikonė Victoria Spartz, vietiniai gyventojai kadaise gyrė ją kaip vieną iš savų – didžiavosi, kad į Ameriką persikėlusi mokyta mergaitė šviesiomis kasytėmis tapo pirmąja Ukrainoje gimusia Kongreso nare.
Tačiau po to, kai praėjusią savaitę V.Spartz balsavo prieš 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, kai kurių žmonių pasididžiavimas virto pykčiu ir išdavystės jausmu – šie jausmai tapo dar aštresni, nes ji balsavo „prieš“ praėjus kelioms dienoms po to, kai rytinio piko metu buvo atakuotas Černihivas ir žuvo 18 žmonių, rašo dienraštis "The Washington Post".
„Ji nebėra ukrainietė, ir aš tai matau, – sakė 50-metė Natalija Chmelnycka, 15-osios mokyklos, kurioje mokėsi V.Spartz, mokytoja, gyvenanti daugiabutyje, kuriame užaugo kongresmenė. – Esame nusivylę. Esame nusivylę.“
„Iš pradžių labai ja didžiavomės ir manėme, kad ji nori mus palaikyti, – pridūrė N.Chmelnycka. – Tačiau dabar matome, kad politika ir karjera yra aukščiau už mūsų interesus.“
65 metų istorijos mokytoja Valentyna Rudenok, dirbusi bibliotekininke, kai mokykloje mokėsi V.Spartz, ir prisimenanti, kaip paauglei slapta perdavinėjo papildomas knygas, sakė, kad didžiavosi sužinojusi, jog buvusi mokinė buvo išrinkta į Kongresą. Tačiau V.Rudenok sakė, kad ją nuliūdino Victorios balsavimas.
„Kai apie tai perskaitėme, tiesiog nesupratome – ji tarsi tapo kitu žmogumi, – sakė pašnekovė. – Tai buvo šokiruojantis jausmas, nes ši moteris gyvenime nuėjo taip toli ir yra tokioje padėtyje, kad iš tikrųjų galėtų daryti įtaką ir padėti mūsų visam miestui arba mūsų visai mokyklai, kurioje ji mokėsi.“
Per pastaruosius dvejus metus aštuoni 15-osios mokyklos absolventai žuvo kovodami fronte. Rusų smūgiai išdaužė 88 pastato langus. Pirmajame aukšte administratoriai įrengė muziejų, kuriame eksponuojami mokinių surinkti karo įrodymai: sviedinių nuolaužos, rusų lėktuvo dalis, žuvusio rusų kareivio uniforma.
Kapitolijaus kalvoje, net tarp respublikonų, V.Spartz žinoma kaip nepastovi.
Pirmą kartą išrinkta 2020 m. kaip prezidento Donaldo Trumpo šalininkė, pernai ji paskelbė, kad daugiau nekandidatuos, o po metų pakeitė savo sprendimą, motyvuodama savo auklėjimu „tironijos sąlygomis“. Dabar jos laukia konkurencingi pirminiai rinkimai – vienas pretendentas paleido televizijos reklamą, kurioje kaltina ją, kad ji „Ukrainą laiko svarbesne“ už JAV sienos apsaugą.
V.Spartz balsas „prieš“ buvo naujausias posūkis jos transformacijoje iš Ukrainos šalininkės, kuri savo gimtajame mieste apžiūrinėjo karo nuolaužas, į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikę, pritariančią dešiniojo sparno respublikonų stovyklai.
Elektroniniame laiške ji gynė savo balsą, sakydama, kad didžiuojasi savo istorija, tačiau „iš tikrųjų yra įžeidu ir neamerikietiška manyti, kad būdama amerikietė būčiau lojali ne žmonėms, kurie mane išrinko jiems atstovauti, ir savo šeimai bei vaikams namuose Indianoje, o užsienio vyriausybei šalyje, kurią palikau prieš 24 metus“.
Tačiau jos istorija neatsiejama nuo Ukrainos ir ji ne kartą ja pasinaudojo savo naudai, pastebi „The Washington Post“.
2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į šalį, kariai sparčiai žengė Černihivo link, vos už 80 km nuo Rusijos sienos. V.Spartz močiutė buvo tarp tų, kurie įstrigo, nes miestas buvo nuolat apšaudomas ir bombarduojamas iš oro. Daug gyventojų žuvo. Jos močiutė išgyveno atakas, bet vėliau, būdama 95 metų, mirė.
V.Spartz lankėsi 2022 m. balandį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos pajėgoms nepavyko užimti miesto ir jos pasitraukė. Gyventojai miegojo po žeme ir išgyveno be elektros, maistą gamindami ant lauke kūrenamos ugnies. Šimtai žmonių miegojo rūsyje 15-osios mokyklos, kurioje ji mokėsi būdama mokinė.
Tuomet su ja susitikęs miesto mero pareigas einantis Oleksandras Lomaka šią kelionę įvertino kaip drąsų paramos ženklą. V.Spartz pasikeitimas jį pribloškė. „Esu labai nusivylęs“, – sakė jis.
„Ji buvo čia“, – pridūrė O.Lomaka. Jis sakė, kad griuvėsiai, kuriuos ji matė, ir žmonės, kuriuos ji sutiko, netekę artimųjų, „yra ne iš naujienų, ne iš „Fox News“ ar konservatyvių kanalų“.
Po Rusijos invazijos Atstovų Rūmų respublikonai noriai perdavė V.Spartz mikrofoną, kad ji papasakotų savo istoriją. Ji aistringai gynė savo tėvynę, dėvėjo mėlynos ir geltonos spalvos drabužius, kritikavo prezidentą J.Bideną už tai, kad prieš invaziją neįvedė Rusijai daugiau sankcijų, ir pažadėjo kovoti dėl pagalbos.
Grįžusi iš 2022 m. balandžio mėn. kelionės, ji balsavo už įstatymų projektus, kuriais Ukrainai buvo skirta 40 mlrd. JAV dolerių, ir stovėjo šalia J.Bideno, kai jis pasirašė įstatymą, kuriuo buvo sparčiai didinama karinė parama.
Tačiau tą pačią vasarą V.Spartz pradėjo kritikuoti V.Zelenskį, kuris Kongrese buvo laikomas karo didvyriu, ragindama jį „liautis žaisti politiką ir teatrą“. V.Spartz teigė, kad Kongresas turėtų nustatyti pagalbos teikimo sąlygas ir labiau prižiūrėti lėšas, o respublikonai šią mintį dar labiau sustiprino.
V.Spartz retorika sukėlė Kyjivo pasipiktinimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jis liepė V.Spartz „liautis bandyti užsidirbti papildomo politinio kapitalo iš... ukrainiečių sielvarto“.
Šis sielvartas palietė ir pačios V.Spartz šeimą.
Ji gimė 1978 m. Nosivkos miestelyje. Į Černihivą ji persikėlė lankyti vaikų darželio, o 1986 m. jos tėvas, inžinierius, padėjo likviduoti Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinius, dėl to jis patyrė radiaciją, kuri vėliau sukėlė vėžį.
Kai 1991 m. Ukraina paskelbė nepriklausomybę, V.Spartz buvo 12 metų. Tais metais mirė jos tėvas.
Jo įmonė padėjo apmokėti jos mokslus Kyjive, o 2000 m., sutikusi savo vyrą Jasoną, ji emigravo. Jie apsigyveno Indianoje, vyro gimtojoje valstijoje, ir susilaukė dviejų dukterų. Moteris dirbo buhalterijoje ir nekilnojamojo turto srityje, kol buvo išrinkta į Indianos valstijos senatą.
70 metų Oleksandras Serdiukas, artimas V.Spartz tėvo draugas, pažįstantis ją nuo vaikystės, susitiko su ja, kai ji lankėsi 2022 m.
O.Serdiukas sakė, kad jis nusivylė jos balsavimu. „Nelabai tikiu žodžiais, tikiu veiksmais“, – sakė jis. „Tai, kaip ji balsavo, pataisos, man daug spalvingiau parodo, kokie yra jos ketinimai“, – kalbėjo vyras.
O.Serdiukas sakė, kad ukrainiečiai, kaip ir V.Spartz, nerimauja dėl korupcijos, tačiau JAV pagalba yra labai svarbi Ukrainos išlikimui.
„Aš suprantu kovą su korupcija, – sakė jis, kai už jo biuro lango kaukė oro pavojaus sirenos. – Bet jūs aukojate mūsų valstybę. ... Bet kokie politiniai motyvai ar rinkimų motyvai nepateisina tiek daug žmonių žūties.“
V.Spartz ne tik prisidėjo prie pagalbos įstatymo projekto blokavimo, bet ir prastūmė pataisas, kuriomis siekiama sumažinti pagalbos paketą ir apriboti kitą pagalbą Ukrainai.
„Prezidentas J.Bidenas ir prezidentas V.Zelenskis nuvylė Ukrainos žmones“, – šeštadienį prieš balsavimą Atstovų Rūmų salėje kalbėjo V.Spartz. Savo elektroniniame laiške laikraščiui „The Washington Post“ V.Spartz teigė, kad jai „gaila Ukrainos žmonių ir kovotojų priešakinėse linijose, kurie rinkosi blogus lyderius ir už tai mokėjo labai didelę kainą.“
Mirtinas išpuolis Vokietijoje: peiliu subadyti du reabilituojami ukrainiečių kariai, įtariamasis – rusas
09:11
Vokietijos Bavarijos policija pranešė apie mirtiną incidentą prie Murnau miesto prekybos centro, per kurį žuvo du Ukrainos piliečiai; įtariamasis nužudymu yra Rusijos pilietis. Preliminariais duomenimis, Vokietijoje nužudyti ukrainiečiai buvo kariai, kuriems buvo atliekama medicininė reabilitacija.
Pranešimas apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste gautas šeštadienį apie 17.20 val. Kol atvyko gydytojai, vienas iš jų jau buvo miręs. Antrasis, kuris taip pat buvo sunkiai sužeistas, netrukus mirė ligoninėje.
Žuvusieji buvo 23 ir 36 metų Ukrainos piliečiai, gyvenę kaimyniniame Garmišo-Partenkircheno rajone.
Atlikus neatidėliotinus tyrimo veiksmus, netoli įvykio vietos buvo sulaikytas 57 metų įtariamasis, Rusijos pilietis; vyras buvo sulaikytas savo namuose.
Kriminalinė policija, vadovaujama Miuncheno prokuratūros, tiria įvykį kaip dvigubą žmogžudystę. Prokuratūra prašo teismo parinkti suėmimą kaip kardomąją priemonę; šis klausimas bus svarstomas sekmadienį.
Teisėsaugos pareigūnai bando nustatyti bendras įvykio aplinkybes ir galimus motyvus. Šiuo atžvilgiu jie ieško liudininkų, galinčių suteikti bet kokios naudingos informacijos.
Preliminariais duomenimis, Vokietijoje nužudyti ukrainiečiai buvo kariai, kuriems buvo atliekama medicininė reabilitacija.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Ukrainos konsulai tikslina informaciją apie dalinius, kuriuose tarnavo žuvusieji, ir užmezga ryšius su jų artimaisiais.
„Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavedė URM Konsulinės tarnybos departamentui ir generaliniam konsulatui Miunchene ypatingai kontroliuoti šį atvejį ir palaikyti nuolatinį ryšį su Vokietijos teisėsaugos institucijomis, kad žudikas būtų nubaustas pagal visą įstatymo griežtumą“, – pranešė ministerija.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat išreiškė padėką Vokietijos teisėsaugos pareigūnams už operatyvų įtariamojo sulaikymą.
Vasario mėnesį Vokietijoje sukėlė ažiotažą 17-mečio krepšininko iš Ukrainos Volodymyro Ermakovo mirtis, kai jį užpuolė grupė jaunuolių.
Netrukus ligoninėje mirė dar viena to paties išpuolio auka – aštuoniolikmetis Ukrainos krepšininkas Artiomas Kozačenka.
Buvęs britų ministras: Ukrainos pralaimėjimas Vakarams kainuotų trilijonus dolerių
08:48
Ukrainos pralaimėjimas kare su Rusija Vakarams kainuotų trilijonus dolerių, nes tai sukeltų naują Šaltąjį karą, perspėjo buvęs Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų sekretorius Jamesas Heappie.
Pasak laikraščio „The Telegraph“ , J.Heappie teigė, kad „reikės daugiau pagalbos paketų, panašių į tuos, kurie buvo pristatyti šią savaitę“, kad Ukraina laimėtų kovą dėl „saugumo visame Europos ir Atlanto regione“.
„Aklavietė arba, neduok Dieve, pralaimėjimas Ukrainoje žada naują Šaltąjį karą, kuris truks dešimtmečius ir kainuos dar trilijonus dolerių“.
Tačiau Jamesas Heappie nemano, kad Ukrainos gynėjai sugebės nugalėti rusus iki 2025 ar net 2026 m., nepaisant paramos antplūdžio.
Pasak jo, JAV pagalbos paketas negalės „iš karto pakeisti pusiausvyros ir leisti ukrainiečiams pradėti galutinį puolimą, kuris atneštų greitą ir visišką pergalę“.
Jis pridūrė: „Tikiuosi, kad dėl šio didžiulio Vakarų paramos antplūdžio fronto linijos stabilizuosis, ir nors kovos bus intensyvios, nesitikiu, kad šiais metais bus išlaisvintas didelis teritorijos plotas.“
Jis sakė, kad Ukrainos brigadas reikia mokyti „sudėtingų manevrų, kurie sinchronizuoja jų judėjimą su artilerijos ugnimi, oro parama ir viskuo kitu, ką galima mesti į rusus“.
Anksčiau „JPMorgan“ (didžiausios pagal turtą JAV bankų holdingo bendrovės – UNIAN) vadovas Jamie Dimonas pareiškė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje gali įstumti pasaulį į chaosą, pakeisti pasaulio ekonomiką, išprovokuoti branduolinio ginklo plitimą ir kitus konfliktus.
Vokietijos karo ekspertas Carlo Masala pasidalijo niūriu karo Ukrainoje baigties scenarijumi, kuris turės pasekmių Europos demokratijai ir saugumui.
Pasak jo, V.Putinas įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir Europa nenorės ir negalės suteikti Ukrainai pakankamos ilgalaikės paramos, ir, kaip pažymėjo ekspertas, Rusijos vadovas „gali būti teisus“.
Paaiškino, kodėl Rusija telkia karius Charkivo kryptimi: rusai turi užduotį
07:28
Ukrainos kariškis, Kariuomenės rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočka teletilto eteryje papasakojo, kodėl rusai didina savo pajėgas Charkivo kryptimi ir vėl suintensyvino veiksmus Kupjansko kryptimi.
„Rusijos kariuomenė turi užduotį, visų pirma, operatyviniu lygmeniu užimti Donecko sritį. O strateginiu lygmeniu – norima neleisti mūsų ginkluotosioms pajėgoms kelti grėsmės jų kariuomenei kai kuriose susilpnintose kryptyse arba kryptyse, kurios jiems nėra prioritetinės“, – pabrėžė I.Tymočka.
Pasak jo, rusai bando sukurti antrojo fronto regimybę, kad išvengtų Ukrainos pajėgų smūgio. Rusai taip pat stengiasi padidinti fronto liniją, kad maksimaliai išnaudotų galimybių langą, kol fronto linija gaus reikiamą kiekį šaudmenų ir elektroninės kovos sistemų. „Net tos brigados, kurios dabar suformuotos ir parengtos, laukia amerikietiškos ir europietiškos ginkluotės“, – pabrėžė jis.
Be to, rusai stengiasi ištempti fronto liniją, kad gynybos pajėgos negalėtų sutelkti konkrečioms kryptims turimų rezervų, kurie yra Ukrainoje ir jau yra techniškai aprūpinti. Kariuomenės rezervistų tarybos pirmininkas pažymėjo, kad Lymano-Kupjansko kryptis visada kartkartėmis įsiliepsnodavo.
„Dabar matome, kad Kupjansko kryptimi vėl suaktyvėjo priešas. Jeigu jie nori užimti Donecko sritį, jiems reikia papildomai ateiti iš šonų per Charkivo sritį. O Kupjansko kryptimi jiems taip pat svarbi Oskolio vandens saugykla (Charkivo srityje – UNIAN), kuri tiekia vandenį miestų aglomeracijai – Kramatorskui, Slavjanskui ir Družkivkai. Vanduo tiekiamas per Šiaurės Donecko kanalą. Visi šie įvykiai reikalauja, kad rusai pradėtų papildomus puolamuosius veiksmus Lymano-Kupjansko kryptimi“, – aiškino I.Tymočka.
Jis pažymėjo, kad dabar rusams itin svarbu išlaikyti kovos intensyvumą Donecko kryptimi, kad galėtų užimti Donecko regioną ir taip apsibrėžti bent dalį savo Šiaurės karinės apygardos etapo.
„Na, maždaug – mes užėmėme Donecko ir Luhansko sritis, kai kurie tikslai pasiekti. Tai bent jau suteiks V.Putinui tam tikrą pateisinimą, kad jie sustotų, pvz. Ne todėl, kad jie iki to laiko bus išsekę, bet todėl, kad ten, tarkime, tikslai jau pasiekti“, – apibendrino jis.
Kaip pranešė UNIAN, Oleksandras Syrskis pranešė, kad rusai spaudžia visą mūšio liniją, bandydami pralaužti fronto liniją. Aršiausios kovos tęsiasi Pokrovskio ir Kurachovskio kryptimis.
Anot jo, Charkivo kryptimi vyksta rusų pajėgų telkimas ir persigrupavimas, tačiau tiesioginio pasirengimo puolimui šiaurėje požymių nematyti.
Karinio eksperto Oleksandro Musijenkos nuomone, rusai gali bandyti atidaryti naują frontą ir pulti Charkivo sritį. Jis mano, kad Ukrainos pajėgos yra pasirengusios atremti tokius planus.
