Dėl to jų nepriima visuomenė, jos neranda darbo, yra priverstos slėpti savo kilmę. Savo istorijomis pasidalinti šią savaitę romės rinkosi į Apskritojo stalo diskusiją su valdžios ir institucijų atstovais. Šioje diskusijoje nuskambėjo daug skaudžių istorijų.
Slėpdavo savo tautybę
„Nerašydavau į CV savo tautybės. Slėpiau“, – sako romė Božena Karvelienė, dabar sėkmingai įgijusi kosmetologės diplomą ir dirbanti mylimą darbą savo salone. Tačiau pradžia, norint integruotis į darbo rinką, buvo labai sudėtinga.
„Į darbo pokalbius eidavau kiekvieną dieną – kaip į darbą“, – pasakojo Božena Karvelienė, romė, kuri patyrė daug atstūmimo bei diskriminacijos dėl savo tautybės. „Dabar beveik visos mano klientės yra lietuvės, ir jokių problemų nematome dėl to nei jos, nei aš. Pas mane mano klientės grįžta ir dar draugėms rekomenduoja, nes aš labai branginu tai, ko pasiekiau, ir dirbu iš visos širdies“, – pasakojo Božena.
Patiria dvigubą diskriminaciją
Boženos pavyzdys atskleidžia sudėtingą romių situaciją ne tik Lietuvoje. Šiandien Lietuvoje dauguma romų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, romai nenoriai kreipiasi į institucijas prašydami pagalbos, nes bijo patirti diskriminaciją. Romams beveik neįmanoma išsinuomoti būsto, įsidarbinti, į juos įtariai žiūri ir darbdaviai ir bendradarbiai.
Tuo tarpu romės moterys patiria dvigubą diskriminaciją ne tik dėl tautybės, bet ir dėl lyties. Pagal tradicijas romės anksti išteka, meta mokslus, augina vaikus, yra visiškai priklausomos nuo vyrų. Jos neturi galimybių įsidarbinti, mokytis, dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pagal Tautinių mažumų departamento atliktą tyrimą – romių moterų užimtumo lygis tiek 2015 m., tiek 2022 m. tesiekė vos 9 proc.
Nemažėja romių moterų bedarbių skaičius, nes tą pačią dvigubą diskriminaciją jos patiria darbo rinkoje ir kaip romės (diskriminacija etniniu pagrindu) ir kaip moterys (diskriminacija lyties pagrindu), tik labai nežymiai augo besimokančių moterų skaičius. Pažymėtina, jog net 28,9 proc. romų tautybės moterų yra vienišos mamos su vaikais iki 18 metų, todėl romės moterys patenka dar ir į pažeidžiamiausią grupę dėl skurdo ir mažai galimybių.
Sėdo prie Apskritojo stalo
Organizacija „Baltijos regiono romių asociacija“ šiemet dalyvavo konkurse, kurį organizavo organizacija Mažumų teisių grupė Europoje (Minority Rights Groupe Europe). Projekte pavadinimu MARIO 2024-aisiais buvo kviečiamos dalyvauti organizacijos iš Lenkijos, Vengrijos, Kroatijos, Lietuvos ir Slovakijos. BRRA projektas buvo įvertintas kaip vienas verčiausių ir buvo sudaryta sutartis jo įgyvendinimui.
Į darbo pokalbius eidavau kiekvieną dieną – kaip į darbą.
Šią savaitę įvyko projekte numatytas anksčiau analogų neturėjęs renginys – Apvaliojo stalo diskusija „Romių ir darbdavių nuostatos dėl integracijos į darbo rinką“. Diskusijoje dalyvavo ir gausus romių būrys, ir darbdavių atstovai, taip pat kitų susijusių valstybinių organizacijų bei NVO atstovai.
Darbdavių poziciją išsakė ir aktyviai diskusijose dalyvavo Taurimas Valys, Baltijos jūros regiono darbdavių ir investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmų bei Turkijos Lietuvos prekybos Rūmų viceprezidentas. T.Valys pasidžiaugė matydamas tokį romių aktyvumą, buvo aptartos tiek bendrosios problemos, tiek atskiri pavieniai atvejai, kuomet romėms nepavykdavo įsidarbinti. Buvo nuspręsta pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo gerinant romių moterų padėtį darbo rinkoje, kuri užtikrins abipusę pagalbą ir bendradarbiavimą mažinant diskriminaciją bei didinant integraciją.
Sociologas Dr. Remigijus Civinskas aptarė faktus apie romių padėtį Vilniuje („Romų padėtis Vilniaus socialinėje topografijoje: moterų įdarbinimo aspektai“). Jis pabrėžė, kad didelį poveikį būtent romų moterims ir merginoms padarė taboro panaikinimas. Pratusios gyventi kartu, visos šeimos buvo išskaidytos, pasiskirstė per visą miesą bei Vilniaus rajoną. Moterys tapo dar labiau izoliuotos, uždarytos namuose su mažais vaikais.
Įdomių ir svarbių faktų bei įžvalgų pateikė ir Užimtumo tarnybos atstovai – Vilniaus 1-ojo skyriaus ( darbdavių skyriaus) vedėja Rita Raudonaitienė bei vyr. specialistė Laura Darulienė. Konkrečias situacijas bei sprendimų būdus papasakojo bei aptarė ir daugiametę patirtį turintis UŽT atvejo vadybininkas Sergej Marmazov.
Jis pabrėžė, jog labai svarbu, jog romai pasitikėtų UŽT darbuotojais. Dauguma romų turi problemų su kreditais ir kitais įsiskolinimais, bet nedrįsta to pasakyti. O be reikalo, nes UŽT turi nemažai priemonių šiai opiai problemai spręsti.
Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško pristatė 2020-2022 m. sociologinių tyrimų duomenų apie romų integraciją į darbo rinką. Iš tyrimo matyti, jog moterų užimtumo lygis nuo 2015 iki 2020 m. nepasikeitė ir siekė 9 proc. Tačiau romų tautybės moterų išsilavinimo rodikliai yra aukštesni negu romų tautybės vyrų. Aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą 2021 m. turėjo 21,7 proc. vyrų ir 28,1 proc. Moterų.
Vilniaus m. savivaldybės socialinės gerovės skyriaus Socialinės integracijos poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Šupšinskė pristatė Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programą, pagal kurią darbdaviui nepatiriant išlaidų, galima įdarbinti mažas kvalifikacijas ir kompetencijas turinčius asmenis, ir taip leisti jiems pasibandyti profesiją, „pasimatuoti“ darbo vietą. Ši priemonė kasmet vis labiau populiarėja tarp darbdavių, ir kasmet vis daugėja darbdavių, kurie, pasibaigus šiai programai, įdarbina darbuotojus neterminuotam laikui.
Daugiakultūrio edukacinio centro „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė apžvelgė romių moterų profesinių įgūdžių lavinimo ir įgalinimo aspektus, remdamasi savo darbo patirtimi nuo socialinio verslo iki gerųjų praktikų švietimo srityje. Ji džiaugėsi pasiteisinusiu projektu „Šukar beauty“, kur trys jaunos romės dirba grožio salone, o jų pėdomis jau seka ir daugiau merginų.
Viena merginų dirba ne tik grožio salone, bet ir projekte „Padėk pritapti“, kuriame kasdien užsiima su vaikais, o romus jaunuolius lydi į mokyklą. Tokia palydėjimo paslauga ypatingai pasiteisino ir užtikrino geresnį jaunuolių mokyklos lankokumą.
Romų visuomenės centro atstovas Marius Nariūnas pristatė įgyvendint projekto „Dirbkime kartu su romais“ rezultatus, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė, Nacionalinės pagyvenusių žmonių asociacijos „Patirtis“ direktorė Janina Matuizienė apibendrino bei aptarė romių integravimosi į visuomenę ir darbo rinką galimybes.
Jos teigimu, situaciją pagerinti galima teikiant pagalbą organizacijoms, dirbančioms su romų bendruomene, taip pat – teikiant ir matant geruosius pavyzdžius (mokymasis kartu su kitais vaikais), griaunant stereotipus, didinant švietimo, žiniasklaidos vaidmenį, formuojant naują požiūrį. J.Matuizienė sėkmingos integracijos rezultatams ypač pabrėžė bendruomenės vaidmenį.
Pagarsino skaudžias istorijas
Antrojoje renginio dalyje diskusiją pradėjo Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik. Buvo išgirsta įvairių pavyzdžių, įvairių situacijų bei sunkumų, kuomet romės negalėjo įsidarbinti.
Romės diskusijos metu nusprendė pradėti veiklą, kuri visas jungtų – gaminti įvairius rankdarbius, siūti romių skaras, gaminti papuošalus. Planuojama dalyvauti rudenį vyksiančioje Tautų mugėje, o taip pat savo rankdarbius patalpinti internetinėse pardavimo platformose. Jau Facebook tinkle yra sukurta romių rankdarbių paskyra „Užburtas siūlas“, kur moterys nekantrauja patalpinti savo sukurtų rankdarbių nuotraukas bei aprašymus. „Galbūt tai bus šių moterų verslo pradžia, pirmasis žingsnis į darbo rinką“, – rimtai nusiteikusi kalba renginio organizatorė, Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Projekte numatyti renginiai ne tik Vilniuje, bet ir Panevėžyje bei Marijampolėje. Tikimąsi, jog šis projektas padės išgirsti romių moterų balsą Lietuvos visuomeniniame, politiniame ir verslo pasaulyje.
